BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘0:0’

Ekrano autobusas Žalgirio poilsiautojai – 0:0

2014-03-29

Nepaisant finansinių sunkumų ir radikaliai atjaunėjusios sudėties, psichologiškai Ekranas išlieka kur kas principingesnis varžovas Žalgiriui už visas likusias A lygos komandas. Todėl, nepaisant paskutinio triuškinamo rezultato, nebuvo ramu ir prieš šias varžybas. Kaip paaiškėjo ne veltui.

Žalgiris pradėjo kiek pasikeitusios sudėties. Andro buvo pastumtas į Seržo vietą, o jo poziciją užėmė Artakas. Taip pat, vietoje Andrezinho nuo rungtynių pradžios pasirodė Zagurskas. Jeigu su pirmu pokyčiu viskas aišku, tai dėl antro visų rungtynių metu, bent jau šio blogo autoriui, taip ir nepaaiškėjo, kas gi iš tiesų užėmė brazilo poziciją aikštėje. Tiek Zagurskas, tiek Pilaibaitis praktiškai visą laiką lyg broliai dvyniai malėsi visur ir tuo pačiu niekur. Arba tiksliau, ne ten, kur galėtų suteikti kažkokio puolamojo potencialo komandai, kurį pastaruoju metu suteikdavo Andrezinho.

Na bet apie viską iš pradžių. Prieš rungtynes Ekrano treneris teigė, kad panevėžiečiams svarbu palikti Žalgirį be kamuolio ir patiems žaisti savo žaidimą. Galbūt tai tebuvo savotiška gudrybė, o gal iš tiesų ekraniečiai taip ir galvojo žaisti, tačiau nieko panašaus mes neišvydome. Ekranas išsirikiavo į patį tipiškiausią, koks tik gali būti, autobusą - su dviem gynybos linijomis ir vienišu puolėjų besitaikančiu užklupti užsižiopsojusių žalgiriečių gynybą. Jeigu iš Ekrano daugelis to ir tikėjosi, tai tokios vasariškos ir atsipalaidavusios Žalgirio komandos nuotaikos vargu bau. Nuo pat pirmų minučių persikėlę į priešininkų aikštės pusę žalgiriečiai lėtai gainiodavo kamuolį vieni kitiems pamažu artėdami link baudos aikštelės. Tada praktiškai visa komanda tarsi poilsiautojai Palangos paplūdimyje susigrūsdavo prie Ekrano vartų ir dažniausiai kažkuris iš krašto gynėjų arba centro saugų gana nevykusiai kabindavo kamuolį link baudos aikštelės, kur Ekrano gynėjai arba vartininkas lengvai pavojų neutralizuodavo ir taip vėl ir vėl iš naujo…

vasariškose nuotaikos stadione ir Žalgirio komandoje

Vasariškose nuotaikos stadione ir Žalgirio komandoje (A.Kero nuotr.)

Tokie perdavimai potencialiai galėtų būtų sėkmingi, jeigu būtų įvykdytos tam tikros sąlygos. Pirmiausiai, jeigu Ekrano gynėjai kažkaip kvailokai suklystų, o pastarieji dovanų žalgiriečiams tądien nebuvo nusiteikę daryti. Antras variantas yra turėti fiziškai stiprų ir gerai galva žaidžiantį puolėją, kuris net gi esant tokiam statiškam puolimui, kažkaip tą kamuolį priimtų ir maišalynėje įgrūstu į vartus. Faktas, kad Žalgiris šiandien tokio neturi. Atvirai sakant, esant tokiam žaidimui, nuo pat rungtynių pradžios galbūt naudingesnis su savo fizine jėga būtų buvęs Velička, o ne jaunasis kipriotas. Trečia galimybė yra tą skersavimą atlikti greitesnės kombinacijos metu, kai priešininkų gynėjai dar nespėja sugaudyti visų savo dengiamųjų, šio varianto Žalgiris šiandien atkakliai bandyti nenorėjo, nors sugebėjimų tam liktais ir turi. Net gi geriausias ir tiksliausias pasas, kai visi žaidėjai stovi vietoje yra pakankamai lengvai uždengiamas, o šįkart tie pasai nebuvo nei išskirtinai geri, nei tikslūs. Ekrano gynyba aišku buvo nebloga, bet be Žalgirio pagalbos, kai tiek kartų turint kamuolį laisviems šalia baudos aikštelės būdavo banaliai keliamas balionas, net ji būtų anksčiau ar vėliau sutrūkinėjusi. Žinoma, buvo galima smūgiuoti ir iš toliau, ką porą kartų, tačiau nesėkmingai Žalgiris pačioje pradžioje ir pabandė.

Akivaizdžiausia tokio nykaus žaidimo priežastis yra permainos startinėje sudėtyje. Andro toli gražu nėra toks pavojingas atakoje kaip Seržas, nors kažkodėl dažniau būdavo žaidžiama būtent per dešinę pusę. O aštrumo sužaidžiant pasu į baudos aikštelę pažemiui, ką atlikdavo brazilas, nepademonstravo nei Pilibaitis, nei Zagurskas. Pastarojo žaidimas, o tiksliau optimali jo pozicija iš viso yra gana mįslinga, nes nei akivaizdžių savybių reikalingų atakuojančiam saugui, nei playmakeriui bent kol kas Eivinas nedemonstruoja. Susidaro įspūdis, kad angliška terminologija kalbant, jo pozicija yra panaši į box to box midfielderio - tai žmogus kažkiek atidirbantis gynyboje, kurio pagrindinė užduotis yra kamuolio tranzitas tarp centro ir atakuojančių žaidėjų, aišku progai pasitaikius ir pačiam užbaigiant atakas. Tokie žaidėjai, žinoma, irgi būtų reikalingi, jeigu tos funkcijos akivaizdžiai nesidubliuotų su Pilibaičio vaidmeniu, o ir „tranzitinti“, kai visa ekrano komanda savo baudos aikštelėje, nebūtų visiškai neesminė užduotis. Reikalinga buvo improvizacija, aštrumas sužaidžiant mažame plote, ko abu mūsų saugai pademonstruoti nesugebėjo.

Čia išvardinti taktiniai nesklandumai galėtų paaiškinti, kodėl puolimas nebuvo toks efektyvus kaip su Atlantu, bet kodėl visa komanda kaip susitarusi nusprendė žaisti vaikščiodama, paaiškinti sudėtingiau. Negalima tokio žaidimo pokyčio taip paprastai nurašyti keletui pakeitimų startinėje sudėtyje, ypač kai buvo deklaruojama jog Žalgiris turi daug lygiaverčių žaidėjų. Galbūt per daug buvo įtikėta savo galia, o susidūrus su masyvia ir kibia gynyba, jau nebesugebėta įjungti tą reikalingą aukštesnę pavarą. Belieka susitaikyti, kad šioje sezono stadijoje komanda dar nežaidžia kaip vientisas mechanizmas ir įmanomos būtent tokios tuščios rungtynės.

Antrasis kėlinys vyko pagal žanro kanonus, kai stipresnė komanda vis nesugebėdama įveikti silpnesnės pradeda nervuotis, skubėti ir klysti. Nors ir perstūmus Šemberą į saugus, bei išleidus Leliūgą, Janušauską ir galiausiai Veličką, žaidimo suaktyvinti nepavyko. Na tiksliau, Leliūga aktyviai darė klaidas, o Šemberas baudas ir skėsčiojimus rankomis, kurių matyt tik savo autoriteto dėka nepavertė raudona kortele. Nenuostabu, kad geriausia, kad ir visiškai atsitiktinę, progą pasižymėti antrajame kėlinyje turėjo Ekranas, kai jų brazilas sukirto į skersinį.

Vienintelis šios toks šviesulys šiose rungtynėse kaip jau įprasta buvo Kuba. Net tokiose blankiose rungtynėse, jeigu šiek tiek būtų nusišypsojusi sėkmė, mūsų krašto saugas galėjo viską užbaigti vien individualiomis pastangomis. Antrajame kėlinyje, matyt, kai nusibodo laukti kamuolių krašte, Wilkas pabandė persikelti į centrą, bet susidarė įspūdis, kad niekas tądien net nenori kažkaip aštriau kirsti į baudos aikštelę ir ten bandyti gauti kamuolį. Jeigu dėl to, kad nepasiimdavo balionų kiprioto kaltinti negalima, tai bent kiek aktyvesnio judesio bandant atsidengti iš jo trūko ir visko nurašyti vien saugams nereiktų.

Išvadas po tokių rungtynių daryti sunkoka. Visų pirma, tai sezono pradžia ir iki susižaidusios bei stabilios komandos Žalgiriui dar toli. Antra, sunku atsakyti ar kai kurių žaidėjų demonstruojamas žaidimas atspindi tikrąsias jų galimybes. Vienas dalykas yra ganėtinai aiškus, kad Žalgiris nėra toks stiprus, kad viena koja įveiktu autobusus, o kad pastarųjų dar bus A lygoje yra akivaizdu.

P.S. Kol kas atrodo, kad jeigu bus kažkoks pastiprinimas prieš Europos taures, tai stiprinti, kad ir kaip tai bebūtų paradoksalų įmušus 16 įvarčių, labiausiai reiktų puolėjo ir atakuojančio/kuriančio saugo pozicijas.

Rodyk draugams