offside

Po ilgos pertraukos, nusprendžiau pratęsti savo blogą. Taigi pergalė prieš Bangą, kurią galima apibūdinti paprastai - viskas įvyko taip, kaip ir buvo tikėtasi. Na, bent jau aš jokio nerimo prieš rungtynes, netgi nepaisant sunkios pergalės Garžgduose, nejaučiau. Namuose mūsiškiai žaidžia užtikrintai, o Banga ne tas varžovas, kuris galėtų kažkuo nustebinti.

Bangos pasirinkta tradicinė vidutiniokų taikoma prieš Žalgirį kontratakų taktika, patyrė tradicinę fiasko. Jeigu Žalgiriui atiduodi centrą be kovos, įvartis anksčiau ar vėliau krenta, o būtent taip Banga ir padarė. Tiesa, dar prieš tai paturėjusi bene vienintelę pirmo kėlinio progą, kuri buvo greičiau atsitiktinumas, negu kažkokio kontržaidimo užuomazga. Na bet greitai viskas stojo į savo vietas. Skirtingai nuo praeitų metų, standartai tapo Žalgirio rimtu ginklu ir po vienų jų mūsų škotas uždarė kapitono galvą smūgiuotą kamuolį į tuščius vartus. Žalgiris ir toliau nemažino apsukų ir vienos atakų metu, kai jau atrodė, kad kamuolys galutinai perlaikytas Grga prasmūgiavo iš už baudos aikštelės ribų - 2:0. Jeigu tokį kamuolį būtų prasileidęs Rapalis, tai tikrai būtų gavęs nemažai kritikos, na bet palikime Bangos vartininkų problemas, jiems patiems. Kas dar krito į akis, tai akivaizdi žanro krizė skersuojant kamuolį iš krašto, kad ir kaip besiardytų Kalumas, bet jeigu nėra nei vieno krašto saugo ar gynėjo, kuris sugeba pakelti kamuolį į baudos aikštelę, nieko iš to nebus. Žaidėjai nebe jauniai, taigi elementarios technikos jų nebeišmokysi, tai belieka naiviai tikėtis, kad čia buvo bloga diena. Beje, bene geriausiai kamuolį skersuoja pas mus Kuklys, kuris dėl savo užimamos centro saugo pozicijos paprasčiausiai nelabai tam turi progų.

Kalumo įvartis

Antras kėlinys vėlgi buvo tradicinis, tik šįkart blogąją prasme. Žalgiris nebenorėjo, o Banga nieko negalėjo, taigi vienintelis įdomumas buvo skaičiuoti, kiek tikslių pasų iš eilės tarpusavyje padarys komandos gynėjai. Na dar šiek tiek bendrą nykų vaizdą paįvairino Peričiaus pasas bangos puolėjui, tačiau pastarasis iš niekur atsiradusia proga pasinaudoti nesugebėjo. Tokios klaidos rimtesnėse varžybose gali kainuoti labai daug, o kroatų gynėjo žaidimas pradeda panašėti į Žaliuko žaidimą už Hearts klubą, kai solidžiai žaidžiant didžiąją rungtynių dalį būtinai padaroma, kokia nors vaikiška, niekuo neišprovokuota klaida. Viskas gerai, kas gerai baigiasi, bet gal jau būtų metas pamatyti Skerla-Jankauskas duetą?

Daugiau apie rungtynes kaip ir nėra ką pasakyti - rami pergalė gražų saulėta vakarą ir optimistinės nuotaikos antro rato pradžiai, kuris Žalgiriui bus šiek tiek lengvesnis. Namuose bus priimamos Ekrano, Šiaulių ir Kruojos ekipos, o potencialiai pavojingesnė išvyka nusimato tik į Marijampolę. O pirmadienį belieka sutvarkyti formalumus su Atlantu, kas jeigu žaidėjai nežais visiškai miegodami, turėtų būti pakankamai lengva…

Po pirmame kėlinyje V.Šilėno pelnyto įvarčio „Žalgiris“ parsivežė pergalę iš bene nepalankiausio šio sezono varžovo – „Mažeikių“.

Tai buvo jau šeštoji „Žalgirio“ pergalė iš eilės ir tuo pačiu tapo ilgiausia šio sezono Vilniaus komandos pergalių serija. Sudėtis šįkart buvo, mano nuomone, stipriausia ir be jokių siurprizų – Kurnaevas, Grgurovičius saugų linijos centre, Nagumanovas po puolėjais. To ir reikėjo tikėtis, žaidžiant su gana patikimą gynybą demonstruojančiais ir lengvai taškų nedalijančiais mažeikiškiais. Užduotį gal kiek palengvino mažeikiškių puolimo lyderio, Žigalovo, emigracija į Marijampolės „Sūduvos“ komandą.

Rungtynių pradžioje, kaip ir reikėjo tikėtis, kamuolį daugiau kontroliavo žalgiriečiai. Žaisdami greitais pasais aikštės viduryje saugai, tarp kurių išsiskyrė Grgurovičius, laikas nuo laiko išvesdavo komandos draugus į atakuojančias pozicijas. Deja, pirmieji trys bandymai iš už baudos aikštelės skriejo visiškai šalia vartų. Mažeikiečiai atsakydavo chaotiškomis atakomis, kurios dažniausiai kildavo suklydus ir atsikirtus „Žalgirio“ komandos saugams, tačiau realesnės grėsmės, tokie bandymai nekėlė.

Pirmasis, ir kaip vėliau paaiškėjo vienintelis, rungtynių įvartis krito kėlinio viduryje, kai Grgurovičius puikiai kraštu išvedė Matulevičių, o pastarojo skersuotą kamuolį į tuščius vartus pilvu įrideno Šilėnas. Šis lemiamas saugo įvartis buvo pirmasis žaidžiant „Žalgirio“ komandoje. Po įvarčio vilniečiai, kiek atsitraukė užleisdami iniciatyvą šeimininkams, tačiau nieko rimtesnio mažeikiškiams sukurti nepavyko. Kėlinio pabaigoje, atakos smaigalyje atsidūręs, Nagumanovas galėjo įtvirtinti „Žalgirio“ pranašumą, tačiau kamuolį iš tuščių vartų išmušė Mažeikių komandos gynėjas.

Antrą kėlinį vėlgi užtikrinčiau pradėjo „Žalgiris“. Po ilgų kombinacijų kamuolys dažnai atsidurdavo Mažeikių baudos aikštelės prieigose, tačiau atakos buvo kiek per daug akademiškos, trūko nestandartinių sprendimų, todėl mažeikiečiai šiaip taip apsigindavo. Realiausia progą turėjo Matulevičius, tačiau išėjęs vienas prieš vieną su šeimininkų komandos vartininku smūgiavo pro šalį. Mažeikiečiai atsakydavo retais išpuoliais, kuriuos pakankamai patikimai neutralizuodavo ramiai žaidę „Žalgirio“ gynėjai. Rungtynėms artėjant į pabaiga, dėl trapios persvaros įtampa palengva augo ir mažeikiečiai vis ilgiau užsibūdavo „Žalgirio“ aikštės pusėje. Vis dėl to realiausią progą ir vėl turėjo žalgiriečiai, kai po keitimo pasirodžiusio Jeršovo smūgiuotas kamuolys atsimušė į abu virpstus, bet į vartus taip ir neįriedėjo.

Rungtynių pabaigoje keletas baudinių ir kampinių prie vilniečių komandos vartų įvarčiu nepasibaigė ir „Žalgiris“ pelnytai iškovojo pirmą pergalę nuo 1993 metų Mažeikiuose.

Sekančiame ture pagaliau grįžtame į Vilnių, kur „Žalgiris“ žais tris rungtynes iš eilės. Šįkart varžovu bus uostamiesčio FK „Klaipėdos“ komanda, turinti vienuolikos iš eilės pralaimėtų rungtynių seriją, tad problemų kilti neturėtų.

M.O.M. Luka Peričius - ginybos bastionas, neleidęs Mažeikiškiams rimčiau susimąstyti apie įvartį…

• Sklando gandai, kad kitose rungtynėse pagaliau vėl žais geriausias praeito sezono žaidėjas, Pavelas Komolovas, kas turėtų dar labiau sustiprinti „Žalgirio“ šansus pakovoti dėl aukso…
  
• Rungtynės FK „Mažeikiuose“ tradiciškai nesibaigė dviem kėliniais. Trečiasis su buduliais iki policijos įsikišimo tęsėsi kokias 5 minutes ir iš pietų 4 pusės baigėsi be rimtesnių nuostolių.

po įvarčio

trečias kėlinys

Rungtynių video: http://www.zalgiris-vilnius.lt/video/3436.html

Paskutinės namų rungtynės a lygoje išvykoje (bent jau taip žadėjo komandos vadovai), Vilniaus „Žalgiriui” baigėsi sėkmingai, po dviejų Nagumanovo ir Vaskelos įvarčių antrame kėlinyje sąlyginiai svečiai iš Kauno buvo priversti kapituliuoti.

Varžovus iš laikinosios sostinės, prieš prasidedant varžyboms, atrodė stipresni už „Dainavą. Reikšmės turėjo tiek principinė komandų tarpusavio dvikovų istorija, tiek tai, kad Kaunas, pasipildęs naujais žaidėjais, demonstruoja vis solidesnį žaidimą. Iš jaunos ir pilnos entuziazmo komandos galima buvo tikėtis įvairių siurprizų, tačiau didžiausią siurprizą pateikė įdomi „Žalgirio” komplektacija.

Traumos, kurias patyrė Vaitkūnas ir Astrauskas, suprantamas ir futbole neišvengiamas reiškinys, tačiau saugų rokiruotė buvo pačių „Žalgirio” trenerių sprendimas. Vietoj puikią formą demonstravusio Šilėno (kaip vėliau paaiškėjo, negalėjusio žaisti dėl šeimyninių aplinkybių) į kraštą buvo pastumtas, svarbiausias „Žalgirio” atakų organizatorius Nagumanovas. Šis žingsnis jei ir nesusilpnino krašto pozicijos, tai kūrybiškumą centre sumažino ženkliai. Centre likusį saugų trejetą sudarė į priekį pastumtas Grgurovičius ir du atraminiai - palaipsniui naujuoju Zubovu tampantis Bonometti ir po traumos atsigaunantis Vilėniškis. Dar nustebino, kad net ant atsarginių suolelio nebuvo Jeršovo, taigi ataką potencialiai galėjo pagyvinti nebent Mastianica.

Rungtynės prasidėjo, kaip ir buvo galima tikėtis iš tokios sudėties, vangiai. Kaunas, kad ir demonstruodamas dideli norą, nieko aštresnio sukurti nesugebėdavo, o „Žalgiriui” trukdė galybė klaidų centro linijoje ir pastarosios atitrūkimas nuo Matulevičiaus ir krašto saugų. Tiesa, pirmas pavojingas momentas kilo gana greitai, kai į pasimatymą su FBK vartininku išvestas Matulevičius, smūgiavo netaikliai. Pastarojo žaidimas buvo bene vienintelė šviesi nata „Žalgirio” atakose pirmajame kėlinyje ir parodė, kad mūsų puolėjas gali ne tik su permaininga sėkme uždarinėti saugų perdavimus, bet ir susikurti momentus pats. Būtent pora Matulevičiaus driblingo pavyzdžių ir smūgių, buvo viskas, ką sukūrė „Žalgiris” per likusį pirmo kėlinio laiką.

Jau pirmojo kėlinio viduryje Nagumanovas sąmoningai ar ne palaipsniui traukėsi į centrą, palikdamas Freidgemui, kaip tai dabar populiaru Europos komandose, visą krašto liniją. Antrame kėlinyje atliktas keitimas , Kurnaevas vietoj Bonometti, viską sudėliojo į natūralias pozicijas - Nagumanovas po puolėjais, Grgurovičius centro saugų linijoje.

Antrąją susitikimo pusę Kauno jaunieji žaidėjai ir vėl pradėjo su entuziazmu, šįkart gal net per dideliu, nes jų centro saugų linija spaudė „Žalgirį” beveik prie baudos aikštelės ribų. Rezultatas pasimatė iš karto - ilgas perdavimas Matulevičiui, atkertantis didžiąją dalį Kauno komandos, pastarojo perdavimas Vaskelai iš krašto ir rezultatas 1:0.

Po įvarčio FBK dar bandė stiprinti puolimą, bet skirtingai nuo rungtynių su „Dainava” Vilniaus komandos gynėjai šįkart nebuvo linkę atsipalaiduoti ir per visas rungtynes apsiėjo be didelių klaidų. Dėka atsivėrusių didelių erdvių Kauno gynyboje, pavojingų atakų antrajame kėlinyje buvo kur kas daugiau. Vienoje tokių, Nagumanovas po gražios kombinacijos, išėjo vienas prieš viena su Kauno vartininku, tačiau pataikė į skersinį. Dar po minutės legionierius iš Rusijos nebekartojo tos pačios klaidos ir po Vaskelos perdavimo į baudos aikštelę smūgiu nuo skersinio rezultatą padidino iki 2:0.

Solidžiai žaidusi gynyba ir per likusį laiką neleido Kaunui sukurti pavojingesnių momentų , na o patys žalgiriečiai buvo nusiteikę pamušti nuošalių rekordą. Jei kelete momentų akivaizdžiai paskubėjo puolėjai, tai likę gulė ant užsimiegojusių saugų sąžinės, kas vėlgi rungtynėse su stipresniu varžovu gali kainuoti kur kas daugiau.

M.O.M. (geriausio rungtynių žaidėjo) apdovanojimo šįkart nusipelno Deividas Matulevičius, visų rungtynių metu terorizavęs varžovų gynėjus ir atlikęs rezultatyvų perdavimą.

Tai buvo penktoji „Žalgirio” pergalė iš eilės, o šeštosios tikėkimės sulauksim su bene nepalankiausiu varžovu šiais metais, FK „Mažeikiais”, jų pačių tvirtovėje.

• Manau, užteks eksperimentuoti su saugų linija ir su FK „Mažeikiais” turėtų startuoti ta sudėtis, kuri žaidė su Kaunu antrajame kėlinyje
• Sprendžiant pagal dabartinę formą Matulevičius,net ir grįžus Astrauskui turėtų tapti pagrindiniu „Žalgirio”, o netolimoje ateityje galbūt ir Lietuvos rinktinės puolėju.
• Tikėkimės ir toliau nepramušamas bus Rapalis ir nebepasikartos praeitų rungtynių su FK „Mažeikiais” košmaras.

Rungtynių geriausio žaidėjo Deivido Matulevičiaus driblingas

Rungtynių santrauka: http://www.zalgiris-vilnius.lt/video/3358.html

Nors rungtynių pabaigoje „Dainavos” žaidėjas sušvelnino rezultatą, tačiau dviejų „Žalgirio” snaiperio D.Matulevičiui įvarčių, po V.Šilėno rezultatyvių perdavimų, pergalei ir A lygos lyderių pozicijai užteko.

Eilines namų/išvykos rungtynes Kaune „Žalgiris” pradėjo eksperimentiniu vidurio saugų duetu - Prekratičius ir Bonometti, ir atsipalaidavusia vasariška nuotaika. Jei gynyboje Algio Jankausko nebuvimas, nelabai ir jautėsi, tai saugų žaidimas buvo chaotiškas ir net nekvepėjo susižaidimu, o gal ir meistriškumu.

Iš viso, kiek nustebino atsargi taktika su vienu puolėju, kas pirmo kėlinio pradžioje, kartu su anksčiau minėtų saugų ne per dideliu aktyvumu puolime, dažnai sąlygodavo, kad aštriose kontratakose paprasčiausiai nebūdavo kam uždaryti perdavimo.

„Dainava” pasižymi bene prasčiausia gynyba iš turnyro vidutiniokų ir, kai „Žalgiriui” pavykdavo atiduoti bent keletą tikslių pasų dideliu tempu, iš kart kildavo pavojus svečių vartams. Pridėjus prie to komiškai klydusį svečių vartininką, galima sakyti įvartis brendo , tiesa, pirmą kart po Matulevičiaus smūgio alytiškius išgelbėjo skersinis.

Tiesa, negalima viso pirmo kėlinio pradžios blankaus žaidimo versti, tik kartais lygiose vietose klydusiems legionieriams saugams, gynyba taip pat nepersistengė ir leisdavo alytiškiams tiek laisvai skersuoti kamuolį, tiek kontroliuoti jį baudos aikštelėje. Vienos tokių atakų metu, ne pirmą kartą šiame čempionate komandą gelbėjo puikiai sužaidęs Rapalis, kai berods šeši žalgiriečiai baudos aikštelėje, kaip sėdėdami prie televizoriaus su alaus bokalais, stebėjo priešininkų veiksmus beveik pasibaigusius įvarčiu.

Pagaliau kėliniui einant į pabaigą puikiai sužaidė, jau ne pirmas rungtynes gerą formą demonstruojantis, Šilėnas ir Matulevičius galva uždarė tuščius vartus. Tolimesnę kėlinio eigą galima apibūdinti, kaip „Žalgiris” nelabai norėjo, o „Dainava” nelabai sugebėjo.

Antro kėlinio pradžia buvo pirmo kėlinio kopija, daug broko aikštės viduryje, laikas nuo laiko „Žalgirio” švaistomos progos ir tolimi „Dainavos” bandymai, nesukeliantys jokios grėsmės.

Po keitimo pasirodęs Jeršovas neįmušė išeidamas vienas prieš vieną, dar keletą progų iššvaistė Matulevičius, kol pagaliau, vėl po Šilėno perdavimo, antrą kart rezultatyviausias „Žalgirio” snaiperis nuskriaudė gentainius ir sušaudė tuščius vartus.

Jeigu pirmame kėlinyje „Žalgirio” futbolininkus galima buvo kaltinti atsipalaidavimu, tai po įmušto antro įvarčio žaidimas priminė treniruočių pobūdžio rungtynes su dubleriais, na, bent jau iki tol kol visiškai užsnūdusią „Žalgirio” gynybą nuginklavo „Dainavos” žaidėjas. Taip sugebėdamas pakankamai ramias, jei nepasakyt nykias rungtynes, paversti nemažiau nykiomis bet nervuotomis. Vėliau „Dainavos” žaidėjai nieko taip ir nebesukūrė, išskyrus teisėjo apgultį, dėl kažkokio, jų nuomone, neteisingo sprendimo, o „Žalgiriečiai” rodė kaip reikia švaistyti progas ir pusproges.

Išvis tų situacijų, kai išeinama trys prieš du, ar trys prieš tris su priešininkų gynėjais, realizacija yra švelniai sakant neefektyvi, o rimtesni varžovai gali tokios progų aibės ir nebesuteikti. Na bet pergalė lieka pergale, o antras ratas įveiktas be pralaimėjimų.

• Pasimatė, koks svarbus per trumpą laiką mūsų komandai tapo Grgurovičius, tiek susižaidimo su Nagumanovu, tiek standartinių padėčių prasme.

• Taip atsipalaidavus galima labai lengvai iššvaistyti per kraują iškovotus taškus su lyderiais, o FBK, nors ir turnyrinėje lentelėje esantis, žemiau už „Dainavą”, manau, yra rimtesnis varžovas. Tad tikėkimės - „žaisime visa jėga”, neliks vien tik standartinė frazė prieš sekančias varžybas.

Rungtynių herojai: Matulevičius ir Šilėnas

Rungtynių santrauka: http://www.zalgiris-vilnius.lt/video/3334.html