BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘Vilniaus “Žalgiris”’

Guiness boys aka Švento Petro atletai jau rytoj!

2013-07-03

Na visų pirma visus su futbolo švente, jei tikėti airių forumu ir feisbuku, tai Vilnius nors ir ne kaip per škotų invazijas, bet šiokį tokį  airių buvimą mieste, o ypač baruose, turėtų pajusti jau šiandien. Ta proga, niekada nenusibostanti geriausio airiško gėrimo reklama:

Tikėkimės ši dainos eilutė, airiams taip pat išsipildys:

Me futbol team’s lost 4 - 1 (oh oh, oh oh)

feeling bad and feeling glum (oh oh, oh oh)

Airių futbolas, o ypač jų čempionato lygis, man visada atrodė kažkoks mistinis nesusipratimas. Turėdami bent Europos mastais stiprią rinktinę, ir šalį, kurioje futbolas yra labai populiarus, nusileidžiantis pagal lankomumą tik lietuvio ausiai egzotiškoms gėlų futbolo ir harlingo (nesu tikras net kaip tai lietuviškai turėtų skambėti) sporto šakoms, airiai savo nacionalinės futbolo lygos UEFA koeficientu, lietuvius lenkia tik vienu laipteliu. Kodėl taip yra sunku pasakyti, gal dėl to, kad bent kiek talentingesnius žaidėjus nuo pat paauglystės susirenka turtingesni kaimynai iš rytų, tačiau lygiai tas pats atsitinka ir su pvz., Škotijos komandomis, arba gal, tas futbolo populiarumas labiau pasireiškia, kai per televizorių žiūrimi liverpuliai ar arsenalai, o vietinį čempionatas labiau laikomas hobiu, nereikalaujančiu didesnių ambicijų. Na velnias žino, čia jau airių problemos, o kad jie mūsų lygio nelenkia puikiai įrodė ir gana užtikrinta Ekrano pergalė prieš Shamrock Rovers komandą, tiesa pastarieji tuo metu jau nebepretendavo į čempionų titulą ir galutinėje Airijos čempionato turnyrinėje rikiuotėje teužėmė ketvirtą vietą.

St.Patrick‘s Atletick, savo ruožtu, kaip ir Vilniaus Žalgiris yra dabartinio Airijos čempionato lyderiai. Klubo istorija, kaip ir daugelio to regiono komandų yra ilga, tačiau be kažkokių įdomesnių laimėjimų tarptautinėje arenoje. Airiai septynis kartu tapo savo šalies čempionais, tiesa paskutinį kartą praktiškai lygiai taip pat kaip Žalgiris, gana tolimame 98/99 metų sezone. Dar pora kartų buvo laimėtos federacijos ir lygos taurės.

Kvalifikacijos etapai Europos lygose paskutiniu metu atletams klostėsi sėkmingiau negu bet kokiai dabartiniai Lietuvos komandai. Keturis metus iš eilės buvo praeiti du atrankos etapai ir suklupta tik prieš tokiame lygyje grėsmingus Bucharešto Steaua, Berlino Herta ar Hanoverio 96 varžovus. Tiesa, airių kelias niekada nebūdavo lengvas ir savo varžovus iš Islandijos ar Maltos, jie dažnai įveikdavo labai ir labai sunkiai. Apibendrinant, galima konstatuoti, kad airiai kaip komanda patirties už žalgiriečius Europoje turi daugiau, tačiau kol kas pasižymėjo tuo, kad jai ganėtinai sekėsi, o ne ypatingesniais rezultatais. Tai patvirtina ir tai, kad tik porą žaidėjų po tokių sąlyginai sėkmingų sezonų „pakilo karjeros laiptais” ir išvažiavo žaisti į Anglijos league one čempionatą.

Apibūdinti, bent kažkiek išsiskiriančius airių žaidėjus taip pat gana sudėtinga. Komandoje nėra nei vieno legionieriaus, iš vietinių žaidėjų nei vienas neturėjo ryškesnės karjeros, kaip tarkim mūsų Andriai Skerla ar Velička, ir dažniausiai migruodavo iš vieno airių klubo į kitą. Neabejotinai ryškiausias tarp pastarųjų yra visus įmanomus geriausio jauno žaidėjo titulus Airijoje nusiskynęs Christopher‘is Forrester‘is.

Kiek galima suprasti iš video, žaidėjas žaidžia krašte ir pasižymi puikiu smūgiu bei gana netradicine kamuolio varymo technika. Žaidėjas nėra labai greitas, tačiau turi tai ką anglai vadina „flair” - netradicinį futbolinį mąstymą, leidžiantį priimti priešininkams netikėtus ir dažnai rungtynes lemiančius sprendimus. Žaidėju jau susidomėjo garsūs Anglijos klubai, tikėtina, kad ir Marekas Zubas savo žaidėjams lieps negail4ti dėmesio ateinančiose rungtynės Christopher‘iui.

Airių vienas puolimo lyderių Chris‘as Fagan‘as savo stiliumi kiek primena Povilą Lukšį.

Kiek galima spręsti iš video nuotrupų, žaidėjas neturi nei ypatingo greičio, nei ypatingos technikos, tačiau turi puolėjui būtina įvarčių uoslę ir atkalumą kabintis už kiekvieno kamuolio. Nepaisant šių privalumų, neatrodo, kad dabartiniai Žalgirio gynybai tai turėtu būti kažkokia neįkandama grėsmė.

Daugiau labiau įsimintinų airių žaidėjų bent jau aš neradau. Gynyba, kiek tai galima spręsti pagal statistinius rodiklius, pas airius gera, o ypatingu rezultatyvumu, kaip pirmaujanti komanda jie nepasižymi. Žaidžia tipiškai britišką futbolą, dabartiniais laikais būdinga žemesnėms Anglijos futbolo lygoms ir kitoms britų salyno periferinėms komandoms. Toks stilius pasireiškia puikiu fiziniu pasirengimu, nuolatiniu spaudimu viduryje aikštės, ko pasekoje, perimami kamuoliai siunčiami tolimais perdavimais arba į kraštą arba puolėjui. Kadangi žaidėjai fiziškai galingi, komanda gana pavojinga po standartinių situacijų.

Žalgiris skirtingai negu žaidžiant su pietinių kraštų komandomis, turėtų viltis, kad oro sąlygos bus palankios ir leis žaisti techniškesnį futbolą negu to norėtų airiai. Ir nors pastarieji teigia priešingai, dirbtinė LFF stadiono aikštė taip pat turėtų suteikti šiokį tokį pranašumą. Reiktų neįsivelti į nuolatines fizines grumtynes ir žaisti pozicinio futbolo ir greitų kontratakų balansu paremtą žaidimą, kuris, jeigu rungtynių teisėjas neleis pernelyg grubaus žaidimo, turėtų anksčiau ar vėliau atverti kelius link airių vartų. Ypač svarbūs turėtų būti Pašos Komolovo ir Manto Kuklio vaidmenys, jeigu jiems pavyks tai, kas paprastai pavyksta A lygoje, tai yra užvaldyti aikštės centrą, viskas turėtų baigtis gerai.

Kad ir kaip banaliai neskambėtų, svarbiausia šiose rungtynėse nepraleisti įvarčio. Neabejotina, kad įmušę įvarti, būdami fiziškai stiprūs airiai kiek įmanoma labiau sutankins savo gynybą. Tokioje situacijoje net Atlantas sukeldavo žalgiriečiams problemų, todėl Žalgirio gynyba turės maksimaliai susikoncentruoti, norėdama pasiekti teigiamą rezultatą. 2:0, manau, būtų ta persvara, kuri į Airija žalgiriečiams leistų keliauti gana ramiems.

P.S. Sprendžiant iš tylos apie Kubą Wilką, bent jau pirmų rungtynių su airiais jis nežais. Koks jis svarbus ypač puolime, manau, visi kurie bent kiek sekė Žalgirio šio sezono varžybas ir patys puikiai supranta. Tikėkimės, kad Radavičius (o galbūt Leliūga) atneš bent puse to aštrumo atakose, kurį suteikdavo lenkas.

P.S.S. Susitiksime stadione!!!

Rodyk draugams

Trečias ratas pradėtas sėkmingai – „Žalgiris“ įveikė FBK 2:0

2011-08-22

Paskutinės namų rungtynės a lygoje išvykoje (bent jau taip žadėjo komandos vadovai), Vilniaus „Žalgiriui” baigėsi sėkmingai, po dviejų Nagumanovo ir Vaskelos įvarčių antrame kėlinyje sąlyginiai svečiai iš Kauno buvo priversti kapituliuoti.

Varžovus iš laikinosios sostinės, prieš prasidedant varžyboms, atrodė stipresni už „Dainavą. Reikšmės turėjo tiek principinė komandų tarpusavio dvikovų istorija, tiek tai, kad Kaunas, pasipildęs naujais žaidėjais, demonstruoja vis solidesnį žaidimą. Iš jaunos ir pilnos entuziazmo komandos galima buvo tikėtis įvairių siurprizų, tačiau didžiausią siurprizą pateikė įdomi „Žalgirio” komplektacija.

Traumos, kurias patyrė Vaitkūnas ir Astrauskas, suprantamas ir futbole neišvengiamas reiškinys, tačiau saugų rokiruotė buvo pačių „Žalgirio” trenerių sprendimas. Vietoj puikią formą demonstravusio Šilėno (kaip vėliau paaiškėjo, negalėjusio žaisti dėl šeimyninių aplinkybių) į kraštą buvo pastumtas, svarbiausias „Žalgirio” atakų organizatorius Nagumanovas. Šis žingsnis jei ir nesusilpnino krašto pozicijos, tai kūrybiškumą centre sumažino ženkliai. Centre likusį saugų trejetą sudarė į priekį pastumtas Grgurovičius ir du atraminiai - palaipsniui naujuoju Zubovu tampantis Bonometti ir po traumos atsigaunantis Vilėniškis. Dar nustebino, kad net ant atsarginių suolelio nebuvo Jeršovo, taigi ataką potencialiai galėjo pagyvinti nebent Mastianica.

Rungtynės prasidėjo, kaip ir buvo galima tikėtis iš tokios sudėties, vangiai. Kaunas, kad ir demonstruodamas dideli norą, nieko aštresnio sukurti nesugebėdavo, o „Žalgiriui” trukdė galybė klaidų centro linijoje ir pastarosios atitrūkimas nuo Matulevičiaus ir krašto saugų. Tiesa, pirmas pavojingas momentas kilo gana greitai, kai į pasimatymą su FBK vartininku išvestas Matulevičius, smūgiavo netaikliai. Pastarojo žaidimas buvo bene vienintelė šviesi nata „Žalgirio” atakose pirmajame kėlinyje ir parodė, kad mūsų puolėjas gali ne tik su permaininga sėkme uždarinėti saugų perdavimus, bet ir susikurti momentus pats. Būtent pora Matulevičiaus driblingo pavyzdžių ir smūgių, buvo viskas, ką sukūrė „Žalgiris” per likusį pirmo kėlinio laiką.

Jau pirmojo kėlinio viduryje Nagumanovas sąmoningai ar ne palaipsniui traukėsi į centrą, palikdamas Freidgemui, kaip tai dabar populiaru Europos komandose, visą krašto liniją. Antrame kėlinyje atliktas keitimas , Kurnaevas vietoj Bonometti, viską sudėliojo į natūralias pozicijas - Nagumanovas po puolėjais, Grgurovičius centro saugų linijoje.

Antrąją susitikimo pusę Kauno jaunieji žaidėjai ir vėl pradėjo su entuziazmu, šįkart gal net per dideliu, nes jų centro saugų linija spaudė „Žalgirį” beveik prie baudos aikštelės ribų. Rezultatas pasimatė iš karto - ilgas perdavimas Matulevičiui, atkertantis didžiąją dalį Kauno komandos, pastarojo perdavimas Vaskelai iš krašto ir rezultatas 1:0.

Po įvarčio FBK dar bandė stiprinti puolimą, bet skirtingai nuo rungtynių su „Dainava” Vilniaus komandos gynėjai šįkart nebuvo linkę atsipalaiduoti ir per visas rungtynes apsiėjo be didelių klaidų. Dėka atsivėrusių didelių erdvių Kauno gynyboje, pavojingų atakų antrajame kėlinyje buvo kur kas daugiau. Vienoje tokių, Nagumanovas po gražios kombinacijos, išėjo vienas prieš viena su Kauno vartininku, tačiau pataikė į skersinį. Dar po minutės legionierius iš Rusijos nebekartojo tos pačios klaidos ir po Vaskelos perdavimo į baudos aikštelę smūgiu nuo skersinio rezultatą padidino iki 2:0.

Solidžiai žaidusi gynyba ir per likusį laiką neleido Kaunui sukurti pavojingesnių momentų , na o patys žalgiriečiai buvo nusiteikę pamušti nuošalių rekordą. Jei kelete momentų akivaizdžiai paskubėjo puolėjai, tai likę gulė ant užsimiegojusių saugų sąžinės, kas vėlgi rungtynėse su stipresniu varžovu gali kainuoti kur kas daugiau.

M.O.M. (geriausio rungtynių žaidėjo) apdovanojimo šįkart nusipelno Deividas Matulevičius, visų rungtynių metu terorizavęs varžovų gynėjus ir atlikęs rezultatyvų perdavimą.

Tai buvo penktoji „Žalgirio” pergalė iš eilės, o šeštosios tikėkimės sulauksim su bene nepalankiausiu varžovu šiais metais, FK „Mažeikiais”, jų pačių tvirtovėje.

  • Manau, užteks eksperimentuoti su saugų linija ir su FK „Mažeikiais” turėtų startuoti ta sudėtis, kuri žaidė su Kaunu antrajame kėlinyje
  • Sprendžiant pagal dabartinę formą Matulevičius,net ir grįžus Astrauskui turėtų tapti pagrindiniu „Žalgirio”, o netolimoje ateityje galbūt ir Lietuvos rinktinės puolėju.
  • Tikėkimės ir toliau nepramušamas bus Rapalis ir nebepasikartos praeitų rungtynių su FK „Mažeikiais” košmaras.

Rungtynių geriausio žaidėjo Deivido Matulevičiaus driblingas

Rungtynių geriausio žaidėjo Deivido Matulevičiaus driblingas

Rungtynių santrauka: http://www.zalgiris-vilnius.lt/video/3358.html

Rodyk draugams

II ratas pabaigtas pergale prieš dzūkus 2:1

2011-08-19

Nors rungtynių pabaigoje „Dainavos” žaidėjas sušvelnino rezultatą, tačiau dviejų „Žalgirio” snaiperio D.Matulevičiui įvarčių, po V.Šilėno rezultatyvių perdavimų, pergalei ir A lygos lyderių pozicijai užteko.

Eilines namų/išvykos rungtynes Kaune „Žalgiris” pradėjo eksperimentiniu vidurio saugų duetu - Prekratičius ir Bonometti, ir atsipalaidavusia vasariška nuotaika. Jei gynyboje Algio Jankausko nebuvimas, nelabai ir jautėsi, tai saugų žaidimas buvo chaotiškas ir net nekvepėjo susižaidimu, o gal ir meistriškumu.

Iš viso, kiek nustebino atsargi taktika su vienu puolėju, kas pirmo kėlinio pradžioje, kartu su anksčiau minėtų saugų ne per dideliu aktyvumu puolime, dažnai sąlygodavo, kad aštriose kontratakose paprasčiausiai nebūdavo kam uždaryti perdavimo.

„Dainava” pasižymi bene prasčiausia gynyba iš turnyro vidutiniokų ir, kai „Žalgiriui” pavykdavo atiduoti bent keletą tikslių pasų dideliu tempu, iš kart kildavo pavojus svečių vartams. Pridėjus prie to komiškai klydusį svečių vartininką, galima sakyti įvartis brendo , tiesa, pirmą kart po Matulevičiaus smūgio alytiškius išgelbėjo skersinis.

Tiesa, negalima viso pirmo kėlinio pradžios blankaus žaidimo versti, tik kartais lygiose vietose klydusiems legionieriams saugams, gynyba taip pat nepersistengė ir leisdavo alytiškiams tiek laisvai skersuoti kamuolį, tiek kontroliuoti jį baudos aikštelėje. Vienos tokių atakų metu, ne pirmą kartą šiame čempionate komandą gelbėjo puikiai sužaidęs Rapalis, kai berods šeši žalgiriečiai baudos aikštelėje, kaip sėdėdami prie televizoriaus su alaus bokalais, stebėjo priešininkų veiksmus beveik pasibaigusius įvarčiu.

Pagaliau kėliniui einant į pabaigą puikiai sužaidė, jau ne pirmas rungtynes gerą formą demonstruojantis, Šilėnas ir Matulevičius galva uždarė tuščius vartus. Tolimesnę kėlinio eigą galima apibūdinti, kaip „Žalgiris” nelabai norėjo, o „Dainava” nelabai sugebėjo.

Antro kėlinio pradžia buvo pirmo kėlinio kopija, daug broko aikštės viduryje, laikas nuo laiko „Žalgirio” švaistomos progos ir tolimi „Dainavos” bandymai, nesukeliantys jokios grėsmės.

Po keitimo pasirodęs Jeršovas neįmušė išeidamas vienas prieš vieną, dar keletą progų iššvaistė Matulevičius, kol pagaliau, vėl po Šilėno perdavimo, antrą kart rezultatyviausias „Žalgirio” snaiperis nuskriaudė gentainius ir sušaudė tuščius vartus.

Jeigu pirmame kėlinyje „Žalgirio” futbolininkus galima buvo kaltinti atsipalaidavimu, tai po įmušto antro įvarčio žaidimas priminė treniruočių pobūdžio rungtynes su dubleriais, na, bent jau iki tol kol visiškai užsnūdusią „Žalgirio” gynybą nuginklavo „Dainavos” žaidėjas. Taip sugebėdamas pakankamai ramias, jei nepasakyt nykias rungtynes, paversti nemažiau nykiomis bet nervuotomis. Vėliau „Dainavos” žaidėjai nieko taip ir nebesukūrė, išskyrus teisėjo apgultį, dėl kažkokio, jų nuomone, neteisingo sprendimo, o „Žalgiriečiai” rodė kaip reikia švaistyti progas ir pusproges.

Išvis tų situacijų, kai išeinama trys prieš du, ar trys prieš tris su priešininkų gynėjais, realizacija yra švelniai sakant neefektyvi, o rimtesni varžovai gali tokios progų aibės ir nebesuteikti. Na bet pergalė lieka pergale, o antras ratas įveiktas be pralaimėjimų.

• Pasimatė, koks svarbus per trumpą laiką mūsų komandai tapo Grgurovičius, tiek susižaidimo su Nagumanovu, tiek standartinių padėčių prasme.

• Taip atsipalaidavus galima labai lengvai iššvaistyti per kraują iškovotus taškus su lyderiais, o FBK, nors ir turnyrinėje lentelėje esantis, žemiau už „Dainavą”, manau, yra rimtesnis varžovas. Tad tikėkimės - „žaisime visa jėga”, neliks vien tik standartinė frazė prieš sekančias varžybas.

Matulevičius ir Šilėnas

Rungtynių herojai: Matulevičius ir Šilėnas

Rungtynių santrauka: http://www.zalgiris-vilnius.lt/video/3334.html

Rodyk draugams