BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašų tematika ‘pusfinalis’

Taurės pusfinalio pirmas veiksmas sėkmingas - Trakai Žalgiris 0:1

2014-04-10

Saulėtame LFF stadione Žalgiris vis dėl to palaužė Edgaro Jankausko kariauną. Vienintelį įvartį antrajame kėlinyje įmušė Seržas.

Jau antras rungtynes šį sezoną Žalgiris žaidė keistomis užsieniečiui, bet gana įprastomis tautinio futbolo gerbėjui, namų-išvykos sąlygomis. Stadionas lyg tais tas pats, Pietų IV ir gi ten pat, bet va šeimininkai kiti. Įtariu, kad pačioms komandoms šis šeimininkų svečių rokiruočių formalumas A Lygoje gal ir nelabai ką reiškia, tačiau taurėje situacija kiek kitokia. Čia namų komandai kur kas svarbiau yra apsaugoti savo vartus, nes išvykoje įmuštas įvartis reiškia daugiau negu namuose. Trakai namuose prasileido, o ir patys neįmušė, todėl rezultatyvios lygiosios kitose rungtynėse jų nebetenkina, taigi bent jau turnyrines užduotis Žalgiris įvykdė.

Žalgiris pradėjo stipriausios šiai dienai, jei neskaičiuoti traumuoto brazilo, sudėties. Šemberas jau antras rungtynes iš eilės užėmė atsitraukusios playmeikerio poziciją, palikdamas priekines erdves Pilibaičiui, o gynėjo vietą užleisdamas Jankauskui. Šis sprendimas labiau pasiteisino, negu ne. Gynyboje Algis kartais pagrybaudavo, bet ir Šemberas šioje sferoje taip pat nebūdavo šventas. Kitas reikalas, kad žaisdamas gana atsitraukusioje pozicijoje mūsų komandos kapitonas dažnai vangiai stengdavosi perimti kamuolį, paprasčiausiai imituodamas dengimą ir gana lengvai leisdamas priešininkų saugams manevruoti. Tas iš nuošalės įmuštas įvartis taip pat yra tiesioginė, lygioje vietoje praradusio kamuolį, Deivido kaltė. Tačiau visa tai atperka Šembero komandos valdymas. Puikūs, tiesa, ne visada kitiems komandoms draugams perkandami, perdavimai, buvo bene pats pavojingiausias dalykas, ką tą dieną galėjo pasiūlyti Žalgiris. Čia turimas galvoje ne tik perdavimo aštrumas, vienu momentu leidęs Radai išeiti vienas prieš vieną su Trakų vartininku, bet ir tikslus savalaikis atakos krypties pakeitimas, paliekantis laisvesnis erdves Žalgirio kuriantiems saugams. Kodėl toks veiksmas svarbus matėsi, kai Wilkas akivaizdžiai nervindavosi visiškai laisvas negaudamas kamuolio savo krašte, kai jį kontroliuodavo kiti mūsų komandos saugai.

Pačias rungtynes Žalgiris pradėjo aktyviai, tačiau net gi prieš didžiuosius Trakų sukeltus gaisrus, matėsi, kad gynyba stovi labai aukštai, o tai yra rizikinga ir su kur kas silpnesnėmis komandomis negu tos dienos varžovas. Pastarieji turi Lukšą, turi Labuką, turi labai neblogus rusus centre, todėl gali ir moka pereiti į kontrataką, o erdvių tam, kai jas kamšė praktiškai vienas Žulpa buvo daug. Jei jau norima žaisti taip aukštai, spaudimas turėtų būti labai efektyvus, o tądien Žalgiriui šis elementas kažkodėl nėjo. Net sunku įvardinti, kažkokius konkrečiai blogus žaidimo elementus, nes iki pat baudos aikštelės viskas lyg ir būdavo tvarkoje, tačiau baigiamojoje atakos stadijoje apimdavo siužetinė krizė. Vėl gi kipriotas bent jau kol kas nėra labai efektyvus baudos aikštelėje, kai skersuojami kamuoliai, o tokių teoriškai neblogų skersavimų buvo gana daug. Čia gal net labiau pastebimas buvo Pilibaitis, kuris kituose žaidimo elementuose visų rungtynių metu praktiškai buvo nematomas.

Taigi, bendrą vaizdą galima nupaišyti taip - Žalgiris kontroliuoja kamuolį, pakankamai dažnai saugai jį gauna „kovinėse” pozicijose, kai užtenka vieno aštraus paso, o tas pasas nepraeina; Trakai mušinėja kamuolį Labukui arba krašto saugams, šie, dažniausiai po individualių Žalgirio žaidėjų klaidų, keletą kartų užsikabina už kamuolio, ko dėka beveik gauname įvarčius. Šiaip gana nykų progų prasme žaidimą, kiek praskaidrino Seržas bene tris kartus individualiai apsivaręs du ar daugiau priešininkų, tačiau net ir šie blykstelėjimai prie nieko konkretaus neprivedė. Kalbant apie pastarąjį žaidėją, kiek krito į akis, kad jis visiškai nemuša iš toliau, todėl net jei priešininkai pasimauna ant klaidinančio judesio, smūgio po šio veiksmo dažniausiai nebūna. Pridėjus, kad Seržo skersavimai dažniausiai yra gana primityvūs, net apsivarius keletą žaidėjų, jo tolimesni veiksmai tampa labai nuspėjami gynėjams.

Antrame kėlinyje vaizdelis nesikeitė, bet įvartis krito. Ką tik bene gražiausią šiame A lygos sezone kontrataką suorganizavę Trakai, kai vienas prieš vieną klasikinės trijų veiksmų kombinacijos būdų buvo išvestas Lukša, neįmušė. Na, o Žalgiris, po nieko gero nežadėjusio baliono, kai kipriotas galva numetė Seržui, o pastarasis sušaudė vartininką, savo įvartį pelnė.

Seržas švenčia

Seržas švenčia

Toks jau tas kartais neprognozuojamas ir nelogiškas futbolas. Nesupraskite neteisingai, Trakai nežaidė geriau už Žalgirį, paprasčiausiai logikos galutinėse jų atakos stadijose buvo daugiau. Na, o Žalgiris priešininkų vartus paėmė gryna kiekybe, mūsų žaidėjų priešininkų aikštės pusėje buvo daugiau ir dažniau ir net nieko lygtais padoraus nesukūrę, jie vis dėl to paėmė ir įmušė įvartį. Po to, dar sekė Trakų raudona kortelė ir eilinis beveik sėkmingas Wilko baudos smūgis. Šie smūgiai gal vis dar ir priverčia aikčioti futbolo.tv komentatorius, bet norėtųsi, kad pagaliau jie būtų rezultatyvus. Mažumoje buvę Trakai per daug nepalūžo, o Žalgiris per daug ir nespaudė, taigi visas įdomumas nusikelia atsakomosioms pusfinalio varžyboms. Žalgiris ir vėl jose bus favoritas tik šįkart atakuoti nori nenori teks Trakams, todėl galbūt pamatysime kaip šįkart Žalgiriečiai moka išeiti į kontratakas.

Rodyk draugams